Vyždam tvojato lice
Učiai atvarjam, iskav' nešto da pavjarvam
Nesan tarsač, nu tarsia samo tvojato sarce
Dušata e struna, kosmičeska arfa
Vroliotą blizam, ti štasam devizati, ti štasai zaliba, aš štasam vryzati
Zavrėždat neį, nu nabokas sajadno, vėždat neį duševniu kovite
Udegvav strofite
Celuvkiai po lice, tūtis silzių atmastylo
Į myslytę ir domitę meni jokioji programyra
Dušata e molitvį, siakas guma, ja įstyva
Nesijotim va
Štai bada silna
Nu kato povedim, za nam, za počmo pilna
Iskam ošte malko vrėme
Da si puračiame su tebe
Moja radusti i brėme
I nakarame, kam teb da po lėkia
Iskam ošte malko vrėme
Da si puračiame su tebe
Moja radusti i brėme
I nakarame, kam teb da po lėkia
Atkradvami gluve, su tebe sanny noštį
Izgubeni pisma, bez broj duševni poštį
Ir kryja sebesi, po smyvkite na drugi
Tu narisovai mi, mičtyjame osnugi
Iskam tevynite, razleise v očite mi pak
Prie grįdkite topli, studenyte noštį, hela
Iskam ošte malko vrėme
Da si puračiame su tebe
Moja radusti i brėme
I nakarame, kam teb da po lėkia
Iskam ošte malko vrėme
Da si puračiame su tebe
Moja radusti i brėme
I nakarame, kam teb da po lėkia
Dėl vieno momenty pri mene
Čia nebogama laivome jas bez tebe
Iskam ošte malko vrėme
Da si puračiame su tebe
Moja radusti i brėme
I nakarame, kam teb da po lėkia
I nakarame, kam teb da po lėkia